Kas yra geras vertimas

???? Vol.126 ?IT??????????????Menas oriai sureikšminti niekus.
Viljamas Somersetas Moemas apie vertimą.

Ne, pateikta žymaus anglų rašytojo citata nėra mūsų kredo. Ji tiesiog puikiai atspindi žmonijos kalbinės raiškos ypatumus – kadaise sukurtų ir kasdien tebekuriamų tekstų, kalbų pobūdį, jų įvairovę, o dažnai ir efemeriškumą. Su jų vertimu susiduriame kasdien. Dėl to vertimo darbas ir yra toks įdomus, bet kartu ir sudėtingas. Ypač kai tenka vertinti vertimų kokybę.

Ar ir Jūs manote, kad gerai išversti tekstą galima greitai ir pernelyg nesistengiant? Daugelis taip mano. Pabandykite patys:

„Do you really understand what a therapist means when he or she points out that the analysand’s problems can be traced to the explicative or retentive psychic tendencies pertaining to the lowest digestive tract, which manifest themselves in an overtly hostile but covertly passive unconscious oedipal relationships with his or her significant others?”

Jei neblogai mokate anglų kalbą, perskaitę triskart gal ir suprasite šio sakinio mintį. Bet greičiausiai ne. O štai vertėjo užduotis – ne vien suprasti, bet ir išversti jį taip, kad taptų aišku perskaičius iškart, ir specialistui, ir – bent apytikriai – nespecialistui. Taigi, visada svarbu žinoti, kas skaitys vertimą. Minėtas sakinys paimtas iš nespecializuoto teksto. Tad jei vertėjas menkiau išmano psichologiją, jis, žinoma, kreipsis pagalbos į psichologus, kurie greičiausiai pakonsultuos kasdieniais savo „darbinės” kalbos žargonizmais. Tad vertėjui, o vėliau ir vertimo redaktoriams teks gerokai pasukti galvas, kaip minėto sakinio terminus parašyti lietuviškai taisyklingai, mat užsienio moksliniai terminai – ypač oficiali jų vartosena – lietuvių kalboje dažnai yra nenusistovėję.

Kokybiškam vertimui reikia daug gabių, patyrusių, aukštos kvalifikacijos ir įvairiausių specialybių žmonių. Taip pat ir jų pastangų – atsakingai verčiant, prireikia sutelkti visas savo intelektines galias. Niekas nežino būdų, kaip skubant ir pigiai galima gerai išversti.

Tad priešingai nei dauguma mano, parengti teisingą ir mūsų supratimu „gerą” vertimą – nelengva užduotis. Akivaizdžiausias įrodymas – automatinio (mašininio) vertimo programos. Tai mažas pažangiųjų neuronų tinklų technologijų stebuklas. Tačiau jomis verčiant net ir paprastus sakinius, rezultatai gaunami netinkami – neretai tokių sakinių prasmę suvokti įmanoma, tačiau dėl įvairių klaidų jie skamba sintetiškai ir labai netikroviškai. Ilgesni sudėtiniai sakiniai dažnai išverčiami visiškai nesuprantamai, dažnai net juokingai. Skaitykite automatinio vertimo pavyzdžius apie viesulus ir aukščiau pateikto klausimo apie psichoterapiją tokį pat vertimą:

„Tornadas yra smarkiai rotuojanti skiltis oro, kuris yra kontakte ir su paviršiumi žemės ir su cumulonimbus debesimi ar, retuose atvejuose, kamuolinio debesies debesies pagrinde. Tornadai atvyksta į daugelį dydžių, bet yra tipiškai matomo kondensavimo piltuvėlio formoje. Tornadai dažnai vystosi nuo klasės audrų, žinomų kaip superląstelės. Dauguma tornadų nuo superląstelių seka atpažįstamą gyvybės raidos ciklą. Tai prasideda, didinant kritulių tempimą su tuo rajonas skubiai besileidžiančio žemyn oro, žinomo kaip užpakalinis flango judėjimas žemyn. Šis judėjimas žemyn greitėja, kadangi jis artėja prie pagrindo, ir tempia superląstelės sukimą mesocyclone į pagrindą su tuo.”

„Jūs iš tikrųjų suprantate tai, ką gydytojas turi galvoje, kai jis ar ji parodo, kad analysand problemos gali būti surastos į explicative ar išlaikančias dvasines tendencijas, priklausančias žemiausiam virškinimo takui, kurie skelbiasi atvirai priešiškuose bet slaptai pasyviuose nesuvokiančiuose oedipal santykiuose su jo ar jos reikšmingais kitais?”

„Metropolio vertimuose” niekada nesinaudojame tokiomis automatinio vertimo programomis.

Tad koks gi vertimas yra geras? Trumpai tariant, kokybiškai išverstas tekstas turi būti lengvai skaitomas, teisingai suvokiamas ir sudaryti įspūdį, kad buvo parašytas iškart Jūsų gimtąja kalba. Vertimą į užsienio kalbą patikimiausiai gali įvertinti tik asmuo, kuriam ta užsienio kalba yra gimtoji. „Metropolio vertimuose” užsienio kalbos tekstus visada redaguoja tik tie redaktoriai, kuriems ta užsienio kalba yra gimtoji.

Skaitydami vertimą, atkreipkite dėmesį, ar išverstame tekste nėra pernelyg daug užsienio kalbos žodžių, kuriuos nesunkiai galima pakeisti gimtosios kalbos atitikmenimis. Dažnai pasitaiko tik tai kultūrai būdingų kalbos dalykų: sąvokų, metaforų, žodžių. Pavyzdžiui, Lietuvoje negaminamas karamelizuoto kremo prancūziškas desertas „crème brûlée”, anglai neturi posakio, kuriuo palinkėtų „Gero apetito”, prancūzų kalboje trūksta atitikmenų žodžiams „bendraamžis”, „apskritai”, „jaukus”, o ispanams „mañana” gali reikšti ir „šįryt”, ir „rytoj”, ir… „bet kada ateityje”.

Vertėjas turi kuo aiškiau skirti tą kalbą ir kultūrą, į kurią verčia, nuo tos, iš kurios perkelia mintis ir jausmus.
Vertimo subtilumai gerai matyti toliau pateikiamame J. V. fon Gėtės dainos ketureilyje bei paskesniuose jo vertimuose: pirmasis yra literatūrinis, antrasis prozaiškas (labiau aiškinamasis), o trečiasis muzikinis – dar ir priderintas prie Bethoveno šiai dainai sukurtos muzikos. Raskite skirtumus tarp šių vertimų:

„Kennst du das Land, wo die Zitronen bluhn,
Im dunkeln Laub die Gold-Orangen gluhn,
Ein sanfter Wind vom blauen Himmel weht,
Die Myrte still und hoch der Lorbeer steht…?”

1) „Know‘st thou the land where citron-apples bloom,
And oranges like gold in leafy gloom;
A gentle wind from deep blue heaven blows,
The myrtle thick, and high the laurel grows?”

2) „Do you know the land where the lemons blossom?
Where golden oranges glow among the dark leaves,
a soft breeze blows from the blue sky,
and the still myrtle and the tall laurels grow?”

3) „Knowst thou the land in which the citrons grow,
And oranges in golden splendour glow,
A gentle wind is breadth‘d from azure skies,
The myrtle bends, and proud the laurels rise?”
Žodžiams priskiriamos objektyvios ir subjektyvios reikšmės, kurios savo ruožtu dar gali būti suvokiamos keliomis dimensijomis. Štai „stalas” – atrodytų, objektyviai teturi vieną reikšmę, tačiau iš tiesų gali įkvėpti labai skirtingoms subjektyvioms aliuzijoms: Renesanso stiliaus stalas, senas močiutės stalas, operacinis stalas arba kad ir stalas, kurį Einšteinas įsivaizdavo kaip nenuspėjamą, amžiną subatominių dalelių šokį erdvėje. Vertėjo pareiga atsižvelgti į tokius psicholingvistinius aspektus savo darbe.

Jei atidžiai skaitėte, ko gero jau supratote, kad patikimai nustatyti, kuris vertimas „geras” ir įvertinti jo kokybę visai nelengva. Taip ir yra. Tiksliausią atsakymą, kokiais kriterijais vadovaujantis reikėtų vertimus vertinti, turėtų duoti kalbos mokslo sritis – vertimo teorija. Deja, daugelis jos propaguojamų tiesų labai priklauso nuo konteksto ir situacijų (kaip ir visuose socialiniuose moksluose), todėl daugybę vertimo koncepcijų ir teorinių modelių skirtingomis aplinkybėmis galima interpretuoti visiškai priešingai. Be to, ir pačios vertimo teorijos pernelyg nepastovios ir prieštaringos. Negana to, moksliškai nustatyta, kad vertinant konkretaus vertimo kokybę, net ir profesionalių vertintojų nuomonės bei vertinimo kriterijai stebėtinai skiriasi (kitaip tariant, tos nuomonės statistiškai reikšmingai nekoreliuoja). Vadinasi, kiekvienas savaip teisus, ir bet koks geras vertimas visuomet tėra „geras”. Šis neapibrėžtumas visų pirma atspindi menką mūsų pačių pažintinių psichikos procesų – taigi ir kalbos – pažinimą, o galbūt ir jų nepažinumą.

Žinodami vertimo vertinimo sudėtingumą, UAB „Metropolio vertimai” Jūsų užsakymų kokybė užtikrinama bent šešiomis pakopomis (plačiau skaitykite čia).

Siūlome Jums patiems paragauti vertėjo duonos

Pabandykite sklandžiai išversti šį lingvistinės minties perlą apie vertimo kokybę:

„Translation equivalence should be defined in respect of the metafunctions: ideational, interpersonal, textual. Although in any particular instance of translation, value may be attached to translation equivalence at different ranks, different strata, different metafunctions, it is usually at the higher lexicogrammatical units in rank, and ‘typically’ at the highest stratum within language, i.e. that of semantics in strata, that equivalence is most highly valued. With regard to the three metafunctions proper, high value may be accorded to equivalence in the interpersonal or textual realms-but usually only when ideational equivalence can be taken for granted.
In this juncture, a ‘good’ translation is a text which is a translation (i.e., is equivalent) in respect of those linguistic features which are most valued in the given translation context and perhaps also in respect of the value which is assigned to the original (source language) text”.

Daugiau informacijos apie vertimą raštu ir žodžiu

Plačiau apie vertimo kokybės užtikrinimą skaitykite čia.

UAB „Metropolio vertimai” teikia profesionalias aukščiausios kokybės lingvistines paslaugas: sinchroninio ir nuoseklaus vertimo žodžiu, vertimo iš ir į daugiau kaip 80 kalbų raštu, tekstų stilistinio, techninio, kūrybinio redagavimo, lokalizacijos, maketavimo, tekstų kūrimo, leidybos, konferencijų įrangos nuomos ir renginių organizavimo. Daugiau apie paslaugas skaitykite čia.