Kalbų ištakos

Daugumai kalbininkų kalba – svarbiausia savybė, kurios dėka žmogus tapo žmogumi gyvūnų karalystėje. Nieko nėra nežinoma apie kalbos kilmę, nors neseniai rastas genas, neabejotinai susijęs su žmogaus kalbiniais gebėjimais. Tad kalbos dovana greičiausiai mums duota iš prigimties, o ne pamažu susiformuoja gimus. Tačiau neaišku, kiek toks polinkis gebėjimui kalbėti turi realios įtakos gimtosios, o vėliau ir užsienio kalbų mokymuisi ir suvokimui. Ryšys tarp kalbos ir mąstymo yra dar viena karštų diskusijų tema. Kai kurie mokslininkai mano, kad kalba nulemia mąstymą, t. y. mąstome daugiau žodžiais. Vis dėlto dauguma mano priešingai. Pasak N. Čomskio (N. Chomsky), vieno žymiausių dabarties lingvistų, iš pirmo žvilgsnio „nelogiška” ir nevienoda skirtingų kalbų gramatika, žodžių daryba iš tiesų yra dėsninga ir universali visoms kalboms dėl prigimtinių smegenų veiklos ypatumų. Žmonijos ištakose kalba atsirado nepalyginamai anksčiau nei raštas, kurio pirmieji pėdsakai siekia      8 000 metų.
Kalba yra labai reikšmingas kultūros atspindys – antai klasikinėje arabų kalboje yra net 1 000 žodžių kupranugariui pavadinti, o japonų kalboje skirtingų visuomenės klasių arba luomų žmonėms privalu kalbėti itin specifišku stiliumi ir žodynu.

UAB „Metropolio vertimai” teikia profesionalias aukščiausios kokybės lingvistines paslaugas: sinchroninio ir nuoseklaus vertimo žodžiu, vertimo iš ir į daugiau kaip 80 kalbų raštu, tekstų stilistinio, techninio, kūrybinio redagavimo, lokalizacijos, maketavimo, tekstų kūrimo, leidybos, konferencijų įrangos nuomos ir renginių organizavimo. Daugiau apie paslaugas skaitykite čia.